Tai nuomos sandoris, kai asmuo moka nustatytas įmokas ir turi teisę per visą nuomos laikotarpį naudotis nuomos objektu.

Pagrindinis finansinės nuomos (įprastai vadinamos lizingu) ir veiklos nuomos skirtumas yra tas, kad antruoju atveju pasibaigus sutarčiai turtas netampa kliento nuosavybe, o sugrįžta nuomotojui. Tiesa, pasibaigus nuomos sutarčiai paslaugos teikėjas gali suteikti galimybę klientui įsigyti naudojamą turtą, pavyzdžiui, už rinkos kainą arba (ypač automobilių veiklos nuomos atveju) už likutinę vertę. Ji gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė už turto rinkos kainą.

Daugeliu atvejų už naudojimąsi veiklos nuomos objektu yra nustatomas fiksuotas mokestis. Priklausomai nuo taikomų sąlygų, paslaugos teikėjas gali rūpintis ir nuomojamo objekto priežiūra bei aptarnavimu. Taigi įmonėms ši paslauga suteikia galimybę planuoti ilgesnio laikotarpio pinigų srautus. Nuomojantis, o ne įsigyjant reikiamą turtą, jo apskaita įmonėms tampa paprastesnė.

Veiklos nuomos objektai dažniausiai būna transporto priemonės, komercinė, pramoninė, technologinė įranga ir kt. Daiktui nusidėvėjus gali būti sudaroma sutartis dėl naujo turto nuomos, todėl veiklos nuoma laikoma ir patogiu būdu turtui atnaujinti.

Lenta, pritvirtinta prie stogo šoninio krašto.

Fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą).

Lietuvos Respublikos nacionaliniai apskaitos standartai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, skirti pelno siekiančioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais viešai neprekiaujama.

Ne gyvybės draudimo rūšis, kuria apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas, sunaikinamas jos turtas.

Žmonių polinkis ir gebėjimai imtis ekonominės veiklos sujungiant kapitalą, darbą ir kitus ekonominius išteklius, siekiant gauti pelno ir prisiimant visą su šia veikla susijusią riziką.

Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui.

Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinis popierius jį išleidusiajam (pvz., įmonei) reiškia šios įmonės finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas. Tad vertybinių popierių pirkėjas perka vertybinius popierius todėl, kad tiki, jog šie vertybiniai popieriai (finansinis turtas) ateityje pabrangs.

Įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 93 mln. litų. Darbuotojų skaičiaus, įmonės metinių pajamų, įmonės balanse nurodyto turto vertės apskaičiavimo tvarką nustato Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Vidutinio kainų lygio santykinis pokytis palyginus dvylikos paskutinių mėnesių vidurkį ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių bazinio indekso reikšmių vidurkį.

Atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos.

Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma. Tai yra palūkanų normų, už kurias Lietuvos bankai yra pasiryžę skolinti vieni kitiems, vidurkis.

Vyriausybės vertybiniai popieriai pagal trukmę skirstomi į:

    -Vyriausybės obligacijas – kai jų trukmė (laikas, po kurio valstybė išperka obligacijas ir taip sugrąžina gautą paskolą bei sumoka sutartas palūkanas) ilgesnė nei vieneri metai;
    -Taupymo lakštus – tai tik fiziniams asmenims skirtos obligacijos, jų negali įsigyti įmonės, turinčios AB ir UAB statusą;
    -Iždo vekselius – kai jų trukmė trumpesnė nei metai.

Taigi, įsigyjant VVP ne tik skolinama valstybei, bet ir kaupiama. VVP laikomi mažai rizikinga investicine priemone, tačiau ir jų pelningumas yra kiek mažesnis.

Pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo 6 d. vykusiame aukcione 525 dienų trukmės Vyriausybės obligacijų buvo parduota už 51.8 mln. Lt. Vidutinis jų pelningumas – 3.26 proc.

Lietuvoje iždo vekseliai ir Vyriausybės obligacijos parduodamos Lietuvos banko skelbiamuose aukcionuose, o gyventojai jų gali įsigyti per tarpininkaujančias finansų institucijas. Tuo tarpu taupymo lakštų gyventojai gali įsigyti tiesiog internetu specialiai tam sukurtoje svetainėje www.vtl.lt arba „Lietuvos pašto“skyriuose.

Suderintas pašarų mišinys, kurio sudėtis atitinka gyvūnų paros davinį.

Namo ar buto apdailos lygis, kai bute ar name visiškai pabaigta tiek išorės (fasadų), tiek ir vidaus apdaila. Pastatas turi visas reikiamas pagrindines komunikacijas bei įrengtus prietaisus jų naudojimui.

Tai yra uždaros ląstelinės struktūros štampuota akyta plastinė izoliacinė medžiaga su plėvele ar be jos.

Tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas

Ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.

Vario ir cinko lydinys, atsparus dilimui, pasižymintis plastiškumu. Žalvaris nėra atsparus korozijai, mažai laidus elektrai ir šilumai. Iš žalvario gaminami radiatorių ir kondensatorių vamzdeliai, papuošalai, furnitūra, taip pat spaudimu gaminamos šovinių tūtelės.

Žemės plutos (litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

Valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

Žemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių racionalus naudojimas.

Natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose bei dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba specialiai tam įrengtos.

Geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Žemės gelmių tyrimų rūšys: tiesioginis – tyrimas, kurio metu naudojamos žemės gelmės (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir fizikinių laukų generavimas, mėginių ėmimas ir kiti). Nuotolinis – tyrimas, kurio metu, nenaudojant žemės gelmių, nustatomos konkrečių žemės gelmių objektų fizinės savybės ar sudėtis (geofizinių laukų ir spinduliavimo matavimas prietaisais, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti). Netiesioginis – pirminių duomenų apie žemės gelmes apibendrinimai ir kiti tyrimai, kurių metu nenaudojamos žemės gelmės.

Gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi.

Nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės gelmių šiluminė energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas.

Sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas bei prognozė.

Žemės gelmių sudėties, sandaros ir čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.

Nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko turėtos žemės plotą atkūrimas natūra.

Nuosavybės teisių atkūrimas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagal į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

Mokestis, kurį moka privačios žemės savininkai ir kuris apskaičiuojamas procentais nuo žemės vertės. Lietuvoje metinis žemės mokesčio tarifas - 1,5 proc. žemės kainos (miško žemės kainos - be medynų vertės).

Žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių.

Sutartinis vienetas, kuriuo išreiškiamas santykinis žemės našumas.

Tam tikros teritorijos žemės ūkio naudmenų dirvožemio našumo nustatymas, gautų duomenų apibendrinimas ir žemės našumo patikslinimas, gavus naujų duomenų apie žemės gamtines ir ūkines savybes.

Žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

Žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

    1. žemės savininko pajamos iš žemės nuomos.

    2. savininko pajamų iš žemės ir žėmės kokybei išlaikyti būtinų išlaidų skirtumas.

Gamybos išteklių rinkos rūšis, kurią sudaro žemės pardavėjai ir pirkėjai, kuri kaupia bei skelbia informaciją apie žemės sklypų pasiūlą ir paklausą, kainų paskatas, reikalingas sprendimams priimti.