Abrisas |
---|
1. Planas tam tikros vietovės, sudarytas pagal horizontalius geodezijos matavimo duomenis toje vietoje.
2. Ant permatomos medžiagos vaizduojami daikto kontūrai. |
Achromatinis |
---|
Bespalvis, nesusiskaidęs ar neskaidantis į spektro spalvas. |
Aerofotonuotraukos |
---|
Žemės paviršiaus fotonuotraukos (fotovaizdų pozityvai, negatyvai), pagamintos specializuotomis fotokameromis iš orlaivių ir skirtos žemėlapiams gaminti. |
Aglomeracija |
---|
Teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. |
Akustinis planavimas |
---|
Numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose). |
Alfa |
---|
Pirmoji graikų abėcėlės raidė — A α [gr. alpha] ;
Dar turi reikšme — pradžia |
Altitudė |
---|
[lot. Altitudo – aukštis] statinio, vietovės ar bet kokio objekto vertikalus aukštis nuo statinio atskaitos taško, kuriuo dažniausiai laikomas jūros lygis. Didžiausią įtaką altitudė turi gyviems organizmams, nes atmosferos ir vandens slėgis, temperatūra bei drėgmė kinta nuo aukščio. Šie veiksniai lemia organizmų galimybes gyvuoti ir išgyventi tam tikrame aukštyje. |
Amalgamacija |
---|
Nekilnojamojo daikto pertvarkymo būdas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.
|
Antresolė |
---|
Aikštelė pastato viduje, atitverta statybinėmis konstrukcijomis ir skirta inžinerinei įrangai įrengti arba kurioje įrengtos įvairios paskirties patalpos (gamybinės, buitinės, administracinės). |
Antžeminis aukštas |
---|
Pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės.
|
Barokas |
---|
[it. Barocco – keistas, įmantrus] meno ir architektūros kryptis vyravusi XVII a.- XVIII a. I pusėje. Šiai architektūrai būdingos iš renesanso architektūros išsirutuliojusios formos, linijos, tačiau jos didingesnės, dinamiškesnės. Taip pat ši architektūra pasižymi neužbaigtumu, prabanga, veržlumu, rafinuotumu.
|
Bendrojo naudojimo objektai |
---|
Bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);
2) bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;
3) bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. |
Bendrojo naudojimo patalpos |
---|
Daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
|
Bendrosios statinio inžinerinės sistemos |
---|
Viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. |
Celės |
---|
Sėkmingiausiai suplanuoti miestai susideda iš celių, kurios yra tarsi tam tikros dalys. Tai gali būti parkai, komercinės paskirties ir gyvenamieji pastatai. Dažniausiai celės yra atskirtos gatvėmis, ir kiekvienoje jų yra unikalūs monumentai. |
Cokolis |
---|
Architektūroje apibrėžiama išorinės sienos ar stulpo (kolonos) apatinė dalis, paprastai storesnė.
Antžeminė pamato dalis, paprastai išsiskirianti iš fasado kita spalva ar apdaila. |
Emalis |
---|
Kieta, degta, dažniausiai spalvoto stiklo danga metalo, stiklo dirbinių paviršiuje. Emaliuoti dirbiniai atsparesni aukštai temperatūrai, drėgmei ir korozijai. Emalis išgaunamas kaitinant iš kvarco smėlio, kreidos, sodos ir kitų medžiagų. Spalvai išgauti įmaišomas pigmentas. |
Gamtinės dujos |
---|
Iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitų tipų dujos, kurios gali būti techniškai ir saugiai patiektos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.
Tai natūraliai susidaręs degiųjų dujų mišinys, naudojamas kaip kuras. Gamtinės dujos dugiausia sudarytos iš metano (CH4). Dujos randamos naftos telkiniuose, atskirose gamtinių dujų telkiniuose, o taip pat maži gamtinių dujų kiekiai gali susidaryti akmens anglies šachtose. |
Geoidas |
---|
Menama Žemės figūra, apribota pasaulinio vandenyno lygio paviršiumi, naudojama teoriniams ir praktiniams geodeziniams uždaviniams spręsti. |
Gotika |
---|
Europos architektūros stilius, vyravęs XII a. – XVI a. Šiam stiliui būdingi labai aukšti pastatai, vertikalios linijos, smailios arkos, bokšteliai. Bažnyčios buvo puošiamos vitražais, kurie buvo labai dideli. |
Ilguma |
---|
Žemės paviršiaus taško geografinė koordinatė, kuri nurodo kiek į vakarus ar į rytus nuo pradinio dienovidinio nutolęs žemės paviršiaus taškas. Geografinė ilguma matuojama laipsniais ir gali būti rytų bei vakarų.
|
Interjeras |
---|
Patalpos ar pastato vidus, meniškai suformuota ir įrengta vidaus erdvė. Interjero komponentai erdvė, įranga ir dekoras. |
Istorinis želdynas |
---|
Bet kokio dydžio želdynas, turintis išliekamąją stilistinę, meninę vertę arba priklausantis svarbiems urbanistinės raidos etapams, susijęs su visuomenės, kultūros ar valstybės įvykiais arba asmenybėmis. |
Ketaus vonia |
---|
Ketaus vonios yra labai sunkios, tačiau jos nebarška ir yra šilumai nelaidžios, dėl to vandens temperatūra ilgai išsilaiko. Ketaus vonios buvo statomos tarybiniais laikais, visuose daugiabučiuose. Šiais laikais, ketaus vonios nėra labai populiarios, nes jos brangios ir sunkiai transportuojamos. |
Kubas |
---|
Trimatė vientisa geometrinė figūra sudaryta iš šešių kvadratų. Visos kraštinės yra lygios.
|
Mažieji kraštovaizdžio statiniai |
---|
Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. |
Odeonas |
---|
Senovės garikų ir romėnų, koncertams skirtas statinys. Šiam statiniui būdingas apskritimo planas, stogas, paremtas kolonomis. Odeonuose buvo rengiamo poezijos ir muzikos konkursai. |
Oficina |
---|
Pastatai, kuriuose dažniausiai gyvendavo tarnai. Dažniausiai buvo statomos po kelias, kuriose buvo apgyvendinami dvaro tarnai. Statomos dažniausiai iš akmens mūro. |
Portalas |
---|
[lot. „porta“ –vartai, įėjimas] puošnus įėjimas į pastatą. Dažniausiai puošiamas apvadais, glifais, kolonomis, arkomis, frontonais, skulptūromis ir pan. Gali būti įdubęs. Taip pat portalas gali būti koncertų salės ar teatro scenos architektūrinė konstrukcija. |
Reljefas |
---|
Nelygumų sausumoje, vandenynų ir jūrų dugne visuma. Dabartinį pasaulio ar atskiros vietovės reljefą sukūrė Žemės geologiniai egzogeniniai ir endogeniniai procesai. |
Rokoko |
---|
Architektūros stilius, tarsi baroko tęsinys, kuris susiformavo XVIII a. Šio stiliaus interjerui būdingas intymumas ir gracingumas. Labai populiarūs buvo veidrodžiai, dekoratyviniai panai, ornamentai, papuošimai, vandens, kriauklių, purslų motyvai. Spalvos vyravo pastelinės, aukso, sidabro. |
Sodininkų bendrija |
---|
Yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. |
Svirnas |
---|
Statinys, kuriame laikomi grūdai, miltai, mėsa, ūkio padargai, buities daiktai. Svirnas susideda iš tokių patalpų gerosios klėties, grūdinės ir ratinės. Svirnas anksčiau buvo statomas iš apvalių, pjautų, tašytų rąstų, kurie būdavo suręsti į sąsparas arba suleisti į lygias kertes. Nuo žemės buvo pakeliamas ant akmenų, medžio trinkų.
|
|