Teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

Pajamos, gaunamos iš turimo finansinio turto. Pavyzdžiui, palūkanos už indėlį, akcijų dividendai, pelnas iš prekybos vertybiniais popieriais ir kt.

Pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

Pajamos, kurios gaunamos iš pagamintų, apdorotų ar perdirbtų žemės ūkio produktų pardavimo bei paslaugų žemės ūkiui teikimo, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Pajamos natūra – tai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda, kurių ekvivalentas pinigine išraiška gali būti priskiriamas pajamoms ir apmokestinamas pajamų mokesčiu. Pajamos natūra – tai pajamų išmokėjimo forma, o ne pajamų rūšis, todėl atitinkamos rūšies pajamos natūra deklaruojamos tokia pat tvarka, kaip ir tos pačios rūšies pinigais išmokėtos išmokos.

Kitaip tariant, tai atlyginimas ne pinigais, o tam tikrais naudingais dalykais (pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ar mobiliojo telefono naudojimas ne darbo metu). Pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiško bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas. Paprasčiau tariant, pajamomis natūra nelaikoma darbe gimtadienio proga gauta gėlių puokštė ar padėkos raštas, nes tokiais ir panašiais atvejais nėra siekio duoti ekonominę naudą. Kai toks siekis atsiranda, atsiranda ir prievolė už pajamas natūra mokėti mokesčius.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamas asmens dalyvavimas sudarant kooperatyvo kapitalą ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyti kooperatyvo įsipareigojimai kooperatyvo nariui. Pajaus vardiniams dokumentams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Pajinis įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

Žemės ūkio bendrovės nario ar pajininko pajinių įnašų verčių suma.

Kooperatyvo nario įneštų pajinių įnašų bendra vertė.

Konstrukcinis elementas, ant kurio tiesiogiai klojama hidroizoliacinė stogo danga (pvz.: klojinys iš medžio ar medinių medžiagų, šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnis ar tiesiog laikančioji konstrukcija).

Patalpa pastato pastogėje.

Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t. y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės.

Skolinamos sumos dalis procentais, parodanti, kiek kainuoja skolintis pinigus.
Pavyzdžiui, jei skolinamasi 1 000 Lt su 5% metinių palūkanų, po metų sumokėti tektų 1 050 Lt: grąžinti 1 000 Lt paskolos ir sumokėti 50 Lt palūkanų
 

Tai viena iš kredito palūkanų normos sudedamųjų dalių.

Paimti paskolą nusprendusiam gyventojui apskaičiuojamą palūkanų normą sudaro dvi dalys – palūkanų bazė ir marža. Maržos dydis paprastai nustatomas individualiai ir priklauso nuo paskolą imančio gyventojo finansinių galimybių ir laikotarpio kuriam skolinamasi bei apima finansų institucijos operacinius kaštus, patiriamuss išduodant ir aptarnaujant paskolą. Tuo tarpu palūkanų bazė yra fiksuota ir visiems vienoda. Ji priklauso nuo to, kokia valiuta imama paskola, bei nuo paskolos palūkanų rūšies. Pasirinkti galima kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Palūkanų rūšis lemia palūkanų bazės nustatymo metodą.

Fiksuotų palūkanų bazė apskaičiuojama remiantis palūkanų normų apsikeitimo sandoriais (angl. interest rate swap - IRS).

Kintamųjų palūkanų atveju paskolos palūkanų bazė sutampa su pasirinkto laikotarpio tarbankine palūkanų norma, rodančia, kokia kaina bankai skolina pinigus vieni kitiems atitinkama valiuta. Jeigu paskola imama litais, naudojama tarpbankinė VILIBOR norma, jeigu eurais – EURIBOR ir t.t.

Skirtumas tarp galutinės klientui siūlomos palūkanų normos ir VILIBOR (EURIBOR), kurį bankas gauna kaip atlygį už darbą ir prisiimamą riziką, kad paskola nebus grąžinta.

Procentinė skolos dalis, rodanti, kiek pinigų turi būti sumokėta virš pradinės skolos sumos; tai pinigų skolinimosi kaina. Metinę palūkanų normą sudaro LIBOR ir banko marža.

Periodinis paskolos palūkanų dydžio perskaičiavimas, kai klientas yra pasirinkęs kintamąsias palūkanas. Nauja palūkanų norma nustatoma prie pasikeitusios palūkanų bazės (VILIBOR, EURIBOR) pridedant sutartyje numatytą palūkanų maržą. Priklausomai nuo kliento pasirinkimo palūkanų dydis perskaičiuojamas kas 6 ar 12 mėnesių, atsižvelgiant į einamojo laikotarpio VILIBOR ar EURIBOR dydį.

Pastovus palūkanų dydis už kiekvieną laiko vienetą yra skaičiuojamas nuo pagrindinio kapitalo.

Pinigų suma, paskolinta su paprastosiomis palūkanomis, per kiekvieną laiko vienetą padidėja tuo pačiu kiekiu. Paprastosios palūkanos turi savybę – uždirbtos palūkanos per periodą nėra iš naujo investuojamos kitame periode, kad nuo jų vėl būtų uždirbamos palūkanos.

Pavyzdžiui, paskolinus 1000 Lt 5 metams už 10 proc. metinių palūkanų, po metų 1000 Lt „uždirbs“ 100 Lt palūkanų. Antraisiais metais – taip pat 100 Lt palūkanų. Trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais taip pat po 100 Lt. Taigi per penkerius metus nuo 1000 Lt sumos gausite 500 Lt palūkanų.

Sienos tęsinys virš stogo dangos.

Per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą.

Susitarimas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti akcijas, obligacijas ar prekes konkrečia kaina per tam tikrą laiko tarpą. Jei pasirinkimo sandoriu nepasinaudojama iki jo galiojimo pabaigos, netenkama visų už jį sumokėtų pinigų. Pasirinkimo sandoriais prekiaujama keliose biržose, tame tarpe Čikagos Pasirinkimo sandorių biržoje, Amerikos vertybinių popierių biržoje, Filadelfijos vertybinių popierių biržoje, Ramiojo vandenyno vertybinių popierių biržoje ir Niujorko vertybinių popierių biržoje.

Pastatas, kuriam užtenka minimalių šildymo ir vėsinimo energetinių sąnaudų. Tokių namų konstrukcija siejama su gerai apgalvotu bei griežtu, vokišku Passivhaus standartu, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

PAR – pinigų suma, išleidžiama visų turimų, įskaitant ir naujai svarstomos, paskolų daliai grąžinti ir palūkanoms mokėti kas mėnesį, išreikšta procentais nuo mėnesio grynųjų pajamų.

Teikiant prašymą paskolai gauti, vertinamos finansinės galimybės prisiimti (papildomą) įsipareigojimą. Vienas iš rodiklių, padedančių tai padaryti, yra PAR. Gautasis rodiklis lyginamas su finansinės institucijos vidaus taisyklėse ir tvarkose apibrėžtomis normomis. Paprastai rekomenduojama, jog mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai turėtų neviršyti 50 proc. gaunamų pajamų.

Tarkime, šeimos grynosios mėnesines pajamos – 4300 LTL/mėn. Jūs kreipėtės dėl būsto paskolos, kurios apskaičiuota mėnesinė įmoka bus apie 1200 LTL/mėn., turite vartojamąją paskolą banke X, kurios mėnesinė įmoka – 540 LTL/mėn., taip pat naudojatės banko Y kreditine kortele, kurios limitas – 5000 LTL (sąlyginė įmoka ~ 139 LTL/mėn.).

PAR = (1200+540+139)/4300*100%=44%

Vadinasi, 44% pajamų skiriami turimiems ir svarstomiems įsipareigojimams.

Paskolos sutarties šalis, kuriai paskolos davėjas perduoda pinigus ir kuri įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas.

Būdas, kaip yra grąžinama gauta paskola, t.y. kaip nustatomas kasmėnesinių mokėjimų dydis. Dažniausiai naudojami linijinis ir pastoviųjų anuitetų paskolos grąžinimo metodai.

Paskolos restruktūrizacija – paskolos sąlygų pakeitimas siekiant pagerinti paskolos išmokėjimo galimybes finansinių sunkumų prislėgtam asmeniui. Restruktūrizacija gali būti vykdoma teismo sprendimu arba abipusiu skolininko ir kreditoriaus susitarimu.

Kol nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas, Lietuvoje galioja tik įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymai. Taigi fizinių asmenų paskolų restruktūrizavimo galimybės priklauso tiesiogiai nuo skolininko ir kreditą išdavusios institucijos susitarimo.

Restruktūrizacijos esmė - pakeisti esamos paskolos sąlygas taip, kad palengvėtų skolininko mėnesinė finansinių įsipareigojimų našta. Tai, pavyzdžiui, paskolos termino pailginimas, laikinas mokėjimų sustabdymas, paskolos valiutos pakeitimas. Dažniausiai restruktūrizuojamos ilgalaikės paskolos, tokios, kaip būsto paskola ar paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Kai kuriais atvejais, jei įkeisto turto vertė ženkliai sumažėjo, skolininkas gali būti paprašytas įkeisti papildomo turto arba rasti laiduotoją.

Sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Statybos darbų užbaigtumo įvertinimas procentais, nurodomas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

Paskolos grąžinimo metodas, kai kiekvieną mėnesį klientas bankui sumoka vienodo dydžio įmokas, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotos palūkanos.

Natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirti gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų.

Paviršiaus pasipriešinimas (Rs) yra atvirkštinis paviršiaus koeficiento ekvivalentas. Jis matuojamas kv.m./K/W.

VĮ Registrų centro išduodamas dokumentas, informuojantis, kad tam tikras turtas priklauso dokumente nurodytam asmeniui ir jo vardu gali būti įkeičiamas hipotekos įstaigoje.

Mokestis, kuriuo apmokestinamas ūkio subjektų pelnas, gaunamas iš jų veiklos šalyje arba šalyje ir užsienyje.

Juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas.

Ūkio subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Jis gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

Poringas vulkaninis stiklas ar uoliena, susidaranti, kai rūgšti lava kietėja išskirdama dujas. Pemza naudojama statyboje, betono užpildams bei yra geras abrazyvas. Taip pat iš pemzos gaminami katalizatoriai ir filtrai.

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.

Draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės.

Draudimo atmaina, kai už įmoką prisiimama draudiko draudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių draudiko nuostolių rizika, sąlygota jo draudimo veiklos.

Draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo arba perdraudimo įmonei.

Piniginės operacijos – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas, skolinimas, dovanojimas ir kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais subjektais.