Gamtinės dujos |
---|
Iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitų tipų dujos, kurios gali būti techniškai ir saugiai patiektos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos.
Tai natūraliai susidaręs degiųjų dujų mišinys, naudojamas kaip kuras. Gamtinės dujos dugiausia sudarytos iš metano (CH4). Dujos randamos naftos telkiniuose, atskirose gamtinių dujų telkiniuose, o taip pat maži gamtinių dujų kiekiai gali susidaryti akmens anglies šachtose. |
Garso dažnumas |
---|
Garso dažnumas yra matuojamas hercais (Hz). Kuo aukštesnis šis dydis, tuo lengvesnis tonas (bosas – diskantas). Kalbos garso dažnumas yra nuo 125 iki 8000 Hz, o girdimas garsas – nuo 20 iki 20 000 Hz. |
Garso izoliacija |
---|
Statybinio elemento ar statybinės konstrukcijos savybė sumažinti per ją perduodamą garsą. Garso izoliacija yra matuojama įvairiais dažniais, paprastai nuo 100 iki 4000 Hz. Ore esančio garso izoliacija yra išreiškiama vieninteliu dydžiu (Dn, c, w, Rw arba R’w). Atsimušančio garso izoliacija yra išreiškiama Ln, w, arba L’n, w. |
Garso izoliacija |
---|
Statybinio elemento ar statybinės konstrukcijos savybė sumažinti per ją perduodamą garsą. Garso izoliacija yra matuojama įvairiais dažniais, paprastai nuo 100 iki 4000 Hz. Ore esančio garso izoliacija yra išreiškiama vieninteliu dydžiu (Dn, c, w, Rw arba R’w). Atsimušančio garso izoliacija yra išreiškiama Ln, w, arba L’n, w. |
Garso stiprumas (dB) |
---|
Garso stiprumas yra matuojamas decibelais (dB). Decibelai matuojami įvairiais dažniais. |
Garų kontrolės sluoksnis |
---|
Garų kontrolės sluoksnis – tai medžiaga, kuri žymiai sumažina vandens garų perdavimą per statinio dalį, į kurią jis yra įkomponuotas, t.y. polietileninės lakštinės medžiagos arba pamušta folija tinko plokštė. Siekiant sumažinti galimą tarpinės kondensacijos riziką statybinio elemento viduje, garų kontrolės sluoksniai kartais yra reikalingi šiltojoje izoliacijos pusėje. |
Gegnė |
---|
Statybinė konstrukcija, kuri laiko stogą. Gegnės būna kabančiosios arba remtinės. Dažniausiai gegnės gaminamos iš medienos, rąstų ar gelžbetonio. |
Geležis |
---|
Geležis(Fe) - cheminis periodinės elementų lentelės elementas, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas. Tai gausiausias metalas Žemėje ir 10 pagal gausumą elementas visatoje. Geležis – didžiausią Žemės dalį pagal masę sudarantis elementas (34,6%), taip pat sudaro 4,65% Žemės plutos masės. Didelė geležies koncentracija labiausiai veikia magnetinį Žemės lauką. |
Geležis (Fe) |
---|
Gyvybiškai svarbus metalas žmogaus organizmui. Pvz., raudonuosiuose kraujo kūneliuose geležis kraujui perduoda deguonį. Neigiamą poveikį gali sukelti geležies oksido dalelės dūmuose, kurios išsiskiria perdirbant geležį. Manoma, kad geležies perdirbimo metu susidaro švelni pneumokoniozės forma, kuri gali padidinti plaučių vėžio susirgimų riziką. |
Gelžbetonis |
---|
Tai vandens, cemento, smėlio ir akmens mišinys. Kiekvieno komponento kiekis mišinyje gali labai skirtis, priklausomai nuo sudėties skirsis ir betono charakteristikos.
Plienine armatūra armuotas betonas. Tai viena populiariausių statybinių medžiagų. Naudojant gelžbetonį, galima statyti įvairių architektūrinių formų statinius. Tai labai stipri statybinė medžiaga, tačiau jos patikimumas stipriai mažėja esant aukštesnei temperatūrai nei 200 o C. |
Germanis |
---|
Cheminis elementas, žymimas Ge. Kietas mineralas, pilkšvos spalvos. Naudojamas dažniausiai kaip puslaidininkas. |
Gyvenamoji statyba |
---|
Veiklos sritis, apibūdinanti gyvenvietės ar daugiabučių statybą. |
Gyvsidabris (Hg) |
---|
Gyvsidabris pasižymi unikaliomis savybėmis, nes lydosi esant –39ºC temperatūrai. Garai išsiskiria esant mažiau nei 20ºC temperatūrai, nors jo virimo taškas siekia 375ºC. Kieto pavidalo gyvsidabris neturi įtakos aplinkai, tačiau jo garai įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir kaupiasi centrinėje nervų sistemoje palaipsniui pažeisdami žmogaus širdį ir inkstus. Gyvsidabris lengvai jungiasi su kitomis medžiagomis, todėl tampa labai toksiškas. Jį taip pat lengvai įsisavina augalai ir gyvūnai, šis elementas gali sukelti rimtus pažeidimus. Kai gyvsidabrio emisijos yra didelės apimties, jis kaupiasi organizme, o šis nebespėja juo atsikratyti. Einant maisto grandine aukštyn, didėja jo koncentracija. Tai, tarkim, neigiamai paveikė kai kurių paukščių rūšių reprodukcinį pajėgumą. Arbatinio šaukštelio gyvsidabrio pakanka užteršti visą ežerą. Dėl lakumo ir toksiškumo gyvsidabrio naudoti nereikėtų, o neaktyvia forma palikti negalima ir dirvožemyje. Išgautą metalą reikėtų saugoti taip, kad jis nepatektų į aplinką. |
Glaistas |
---|
Plonasluoksnis, smulkus mišinys, skirtas porėtam tinko paviršiui lyginti. |
Gotika |
---|
Europos architektūros stilius, vyravęs XII a. – XVI a. Šiam stiliui būdingi labai aukšti pastatai, vertikalios linijos, smailios arkos, bokšteliai. Bažnyčios buvo puošiamos vitražais, kurie buvo labai dideli. |
Halė |
---|
hãlė [vok. Halle, pranc. halle], visuomeninis pastatas (dažn. vienaaukštis) su didele vientisa vidaus erdve. |
Helis |
---|
Cheminis elementas, inertinės dujos, neturinčios kvapo ir skonio. Helio mišinius naudoja narai, astmatikai. Helio dujos praktiškai išstūmė vandenilį, kuris buvo naudojamas toje pačioje srityje. |
Hidroenergija |
---|
Išsiskiria netiesiogiai dėl saulės poveikio šildant vandenį, krentant lietui ir užpildant vandens kanalus. Hidroenergija neišskiria emisijų, tačiau ji daro poveikį vietiniu ir regioniniu mastu bei keičia gyvenimo sąlygas vandens kanaluose pastačius užtvankas. Užtvankos keičia vandens baseinų tekėjimo krytis, todėl kai kuriose vietose nusausinamos upės. Dėl užtvankų, užlietose teritorijose sunaikinami anksčiau jose augantys augalai ir gyvenantys gyviai, o žmonės yra priversti palikti šias užlietas vietas. |
Hidrotechnikos statiniai |
---|
Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandeniui naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti (užtvankos, krantinės, pralaidos, siurblinės, hidroelektrinės, molai, laivybos statiniai ir pan.). |
Įlaja |
---|
Anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti. |
Inžineriniai statiniai |
---|
Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. |
Inžineriniai tinklai |
---|
Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. |
Ypatingas statinys |
---|
Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius), statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus), visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. |
ISO 14001 |
---|
Ekologijos valdymo standartai. Kadangi EVAS taikoma tik Europos Sąjungoje (ES), ISO 14001 standartai yra tarptautiniai ir taikomi bendrovėse tiek ES, tiek už jos ribų. ISO 14001 standartai priskiriami tarptautinei aplinkosaugos standartų „šeimai“. Šiuo metu vykdomi darbai, susiję su kitais standartais, tokiais kaip aplinkosaugos auditai, aplinkosaugos veiklos rezultatai, ekologijos priskyrimo ir eksploatacijos ciklo įvertinimai. Taip pat žr. „Ekologijos valdymo sistemos“. ISO 14001 standartais dažnai remiamasi tiekėjų ir užsakovų diskusijose, aptariant aplinkosaugos klausimus. |
Iškastinis kuras |
---|
Iškastinis kuras susidaro iš augalų ir augalų dalių, kurie prieš milijonus metų pateko į dirvožemį ir transformavosi į iškastinį kurą (anglį, dujas ir naftą). Iškastinis kuras – susikaupusių išteklių pavyzdys. Deginant iškastinį kurą taip pat išsiskiria anglies dioksidas. Kadangi ši anglis nėra natūrali biologinio proceso dalis, į atmosferą patenka papildomas anglies dioksido kiekis, sukeliantis globalinį atšilimą. Deginant išsiskiria siera ir sunkieji metalai, todėl aplinkoje didėja jų kiekis. |
Karkasas |
---|
Karkasas - tai pastato griaučiai, prie kurių tvirtinamos sienos, perdengimo plokštės ir kt. |
Karkasinis namas |
---|
Karkasas - tai pastato griaučiai, prie kurių tvirtinamos sienos, perdengimo plokštės ir kt. Karkasiniai namai pigūs ir greitai surenkami namai, pagal specialią technologiją statomi iš medinio karkaso, apšiltinami akmens vata.
Karkasiniai skydiniai namai - karkasiniai namai kurių sienos surenkamosi gamykloje.
|
Karnizas |
---|
Stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos. |
Kelvino skalė |
---|
Pagal Kelvino skalę temperatūros intervalai atitinka Celsijaus skalės intervalus ir vandens užšalimo taškas yra 273 K. Kalbant apie temperatūras Kelvino skalėje, reikia sakyti „Kelvinas“, o ne „Kelvino laipsniai“.
Nulis laipsnių pagal Kelvino skalę (0 K) yra žinomas kaip „absoliutus nulis“. |
Keraminės plytelės |
---|
Keraminės (keramikinės) plytelės yra gaminamos iš baltmolio ar raudonmolio, kaitinant (kepant) jas aukštoje temperatūroje. Jos būna akytosios arba tankios, glazūruotos arba neglazūruotos. Keraminės plytelės naudojamos grindims, sienoms dekoruoti, yra atsparios drėgmei, įbrėžimams ir nestipriems smūgiams. Dažniausiai šios plytelės specialiais klijais klijuojamos vonioje. |
Ketaus vonia |
---|
Ketaus vonios yra labai sunkios, tačiau jos nebarška ir yra šilumai nelaidžios, dėl to vandens temperatūra ilgai išsilaiko. Ketaus vonios buvo statomos tarybiniais laikais, visuose daugiabučiuose. Šiais laikais, ketaus vonios nėra labai populiarios, nes jos brangios ir sunkiai transportuojamos. |
Ketus |
---|
Eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95 % Fe ir 2,1-4,0 % C bei 0,6-3,0 % Si. |
Kietmetris |
---|
Tai kūbinis metras grynos medienos be oro tarpų. ( 1 m x 1 m x 1 m ) |
Klijai |
---|
Gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu. Svarbiausia klijų sudedamoji dalis - rišiklis, t.p. jų sudėtyje gali būti tirpiklis, skiediklis, kietiklis, minkštiklis, užpildas. Pagal cheminę prigimtį skirstomi į neorganinius ir organinius, gamtinius ir sintetinius klijus. |
Klintis |
---|
Iš mineralo kalcito sudaryta uoliena. Taip pat klinties sudėtyje yra arogonito, dolomito ir kitų mineralų. Dažniausiai klintis yra baltos spalvos. Naudojama gana plačiai kelių tiesimui, pastatų statymui, kalkių, cemento gamybai, dirvožemio kalkinimui. |
Kokliai |
---|
Koklis, tai molinė glazūruota plyta krosnims statyti, gerai laiko ir kaupia šilumą. Koklius pradėjo gaminti jau XIV amžiuje. Dar ir dabar, kaime kokliai plačiai naudojami pečiams ir jų sienelėms statyti. |
Kolona |
---|
Konstrukcinis elementas, kuris jungia statinio pagrindą ir virš jo esančias dalis. Tai medinis, metalinis ar akmeninis cilindro formos stulpas. Kolona nebutinai turi kažką paremti, jos funkcija gali būti tik estetinė. |
Kombinuotas šildymas |
---|
Kombinuotas šildymas, tai toks šildymas, kai patalpos šildomos naudojant skirtingus šilumos šaltinius, pvz. dujinis + kieto kuro. |
Kondensacija |
---|
Vandens garams iš oro susiliečiant su šaltais paviršiais, garai kondensuojasi ant šaltesnio paviršiaus. |
Konvekcija |
---|
Šilumos perdavimas per oro judėjimą.
Vandens garų kondensavimosi temperatūra
Tai yra apskaičiuota temperatūra, kuriai esant kondensuojasi vandens garai.
|
|